Endokanabinoidinė sistema (ECS)
Endokanabinoidinė sistema buvo atrasta 1992 m. – ironiška, kanapių tyrimų metu. Tai sudėtinga ląstelių signalizacijos sistema, esanti visiems žinduoliams, atliekanti pagrindinį vaidmenį palaikant homeostazę (vidinę pusiausvyrą). ECS reguliuoja daugelį organizmo funkcijų, įskaitant miegą, nuotaiką, apetitą, skausmo suvokimą, imuninį atsaką, atmintį ir reprodukciją.
ECS sudaro trys pagrindinės dalys: endokanabinoidai (organizmo gaminami kanabinoidai, tokie kaip anandamidas ir 2-AG), kanabinoidiniai receptoriai (CB1 ir CB2) bei fermentai, atsakingi už endokanabinoidų sintezę ir skaidymą (FAAH ir MAGL).
Įdomu tai, kad CBD nesijungia tiesiogiai prie CB1 ar CB2 receptorių kaip THC. Vietoj to CBD veikia kaip alosterinis moduliatorius ir veikia receptorius netiesiogiai. Pavyzdžiui, jis slopina fermentą FAAH, atsakingą už organizmo gaminamo endokanabinoido anandamido skaidymą. Tuomet anandamido kiekis organizme didėja, o tai gali prisidėti prie teigiamo CBD poveikio. Anandamidas taip pat vadinamas „laimės molekule“ ir atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką bei skausmo suvokimą.
CB1 receptoriai
Centrinė nervų sistemaCB1 receptoriai daugiausia randami smegenyse ir centrinėje nervų sistemoje – ypač hipokampe, migdoliniame kūne, baziniuose ganglijuose ir smegenėlėse. Jie dalyvauja reguliuojant skausmo suvokimą, nuotaiką, atmintį, apetitą ir motorinę kontrolę.
THC tiesiogiai jungiasi prie CB1 receptorių ir taip sukelia intoksikacijos būseną. CBD priešingai veikia kaip neigiamas alosterinis moduliatorius CB1 receptoriuose – šiek tiek pakeičia receptoriaus formą, todėl THC jungiasi silpniau. Todėl CBD gali sušvelninti psichoaktyvų THC poveikį. Kartu CBD per CB1 netiesiogiai veikia skausmo suvokimą, nerimą ir nuotaiką.
CB2 receptoriai
Imuninė sistema ir periferijaCB2 receptoriai daugiausia randami imuninėse ląstelėse, blužnyje, tonzilėse ir virškinimo trakte. Jie atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant uždegiminius procesus ir organizmo imuninį atsaką.
CBD turi didesnį afinitetą CB2 receptoriams nei CB1 ir veikia kaip atvirkštinis agonistas. Tai reiškia, kad CBD gali moduliuoti CB2 receptorių aktyvumą, o tai lemia priešuždegiminį poveikį. Ši savybė daro CBD ypač patrauklų tiriant autoimunines ligas, lėtinį uždegimą ir neurodegeneracines ligas.
CBD poveikis už ECS ribų
CBD poveikis neapsiriboja vien endokanabinoidine sistema. CBD sąveikauja su daugiau nei 65 skirtingais molekuliniais taikiniais organizme. Svarbiausi iš jų:
Serotonino receptoriai (5-HT1A)
CBD aktyvuoja serotonino receptorių 5-HT1A, kuris atlieka svarbų vaidmenį esant nerimui, depresijai ir pykinimui. Ši sąveika paaiškina CBD nerimą mažinančias ir nuotaiką reguliuojančias savybes.
Vaniloidiniai receptoriai (TRPV1)
CBD jungiasi prie TRPV1 receptorių, kurie dalyvauja skausmo suvokime, uždegime ir kūno temperatūros reguliavime. Šis aktyvavimas gali prisidėti prie analgetinio CBD poveikio.
GPR55 receptoriai
CBD veikia kaip GPR55 receptoriaus, kartais vadinamo „trečiuoju kanabinoidiniu receptoriumi“, antagonistas. Šio receptoriaus blokavimas galėtų turėti antiproliferacinį poveikį ir tiriamas onkologijoje.
PPAR-gama receptoriai
CBD aktyvuoja PPAR-gama receptorius, kurie dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, uždegimą ir ląstelių proliferaciją. Šis aktyvavimas pasižymi neuroprotekcinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Šaltinis: Ibeas Bih, C. et al. (2015). "Molecular Targets of Cannabidiol in Neurological Disorders." Neurotherapeutics, 12(4), 699-730.
